Pasirengimas mokytis
Priešmokyklinėje klasėje svarbiausia ne tik raidės ar skaičiai. Svarbiausia, kad vaikas išmoktų mokytis – susikaupti, išklausyti, suprasti užduotį, užbaigti pradėtą darbą ir pasitikėti savimi. Būtent šie įgūdžiai lemia, kaip vaikas jausis mokykloje ir kaip sklandžiai įsilies į mokymosi procesą.
Šį etapą kuriame taip, kad vaikas į pirmą klasę ateitų užtikrintas, žinotų, ko tikėtis, drąsiai klaustų, bandytų ir nebijotų suklysti. Įgūdžius stipriname kasdien per realias situacijas, aiškų dienos planą ir nuoseklų grįžtamąjį ryšį.
Tai pasirengimas, kuris matuojamas ne pažadais, o kasdieniais vaiko įgūdžiais ir pasitikėjimu savimi. Kai reikiami įgūdžiai tampa tvirti, mokykla tampa kitu natūraliu etapu, o vaikas į ją ateina pasiruošęs mokytis.
Integralus kompetencijų ugdymas
Priešmokykliniame amžiuje vaikui svarbu ne tik sukaupti žinių, bet ir išmokti jas taikyti, mąstyti, bendrauti ir savarankiškai veikti. Todėl ugdymą organizuojame integraliai – kompetencijos ugdomos visose ugdymosi srityse ir visose veiklose, siekiant pusiausvyros ir dermės, kartu stiprinant vaikų vertybines nuostatas (smalsumą, pasitikėjimą savimi, aktyvumą, motyvaciją, kūrybiškumą, savarankiškumą, atsakomybę).
Praktikoje tai reiškia, kad ugdymas nevyksta atskiromis pamokėlėmis, o kuriamas per prasmingas temas ir patirtis, kuriose natūraliai susijungia visos ugdymosi sritys – kalbinė, matematinė, gamtamokslinė, meninė, visuomeninė, sveikatos ir fizinio ugdymo. Vaikas vienu metu mokosi ir stiprina įvairius gebėjimus, ugdo kalbą, mąstymą, kūrybiškumą, judėjimą, pažinimą ir bendradarbiavimą. Tam pasitelkiame vaikui artimiausius mokymosi būdus – žaidybinę ir patyriminę veiklą, projektus, tyrinėjimus, eksperimentus, diskusijas, o kasdienį gyvenimą grupėje laikome neatsiejama ugdymo dalimi.
Pažanga, kurią fiksuojame ir aptariame
Priešmokykliniame etape svarbiausia aiškumas. Norisi ne spėlioti, o žinoti, kaip vaikui sekasi, kas jam jau pavyksta, o kur dar reikia daugiau laiko, padrąsinimo ar kryptingos pagalbos. Todėl vaiko pažangą stebime nuosekliai ir sistemingai.
Pažangą fiksuojame 4 kartus per metus, remdamiesi kasdieniais stebėjimais, pokalbiais, vaiko pasakojimais, darbelių ir veiklų analize. Tai leidžia matyti realų augimą, lyginant ankstesnius vaiko pasiekimus su dabartiniais. Vaikų tarpusavyje nelyginame, nes mums svarbiausia kiekvieno vaiko individuali raida ir pasitikėjimas savo jėgomis.
Apie vaiko pažangą su tėvais kalbamės individualiai, aiškiai ir dalykiškai. Ne rečiau kaip 2 kartus per metus organizuojame individualius pokalbius su tėvais. Prireikus į procesą įsitraukia logopedas ir (arba) psichologas. Taip tėvai gauna aiškų vaiko pažangos vaizdą ir konkrečias rekomendacijas, o vaikas – kryptingą pagalbą, kad į mokyklą žengtų tvirtai ir užtikrintai.
Renginiai, išvykos ir papildomos veiklos
Priešmokykliniame etape renginiai tampa ypatinga ugdymo(si) dalimi. Organizuojame šventes, projektų pristatymus, parodas ir kitas iniciatyvas, kurios padeda vaikams drąsiau kalbėti grupėje, aiškiau išreikšti mintis, pristatyti savo darbus ir patirti pasididžiavimą savo pastangomis. Tai stiprina pasitikėjimą savimi, ugdo atsakomybę, bendradarbiavimo įgūdžius ir gebėjimą veikti komandoje.
Edukacinės išvykos priešmokyklinukams tampa prasmingomis patirtimis, kurios praplečia akiratį ir leidžia mokymąsi patirti už darželio ribų. Vaikai mokosi stebėti, tyrinėti, susieti žinias su realiu pasauliu ir taikyti jas praktiškai.
Atsižvelgdami į tėvų poreikius, siūlome ir papildomas neformalias veiklas, kurios padeda vaikui atrasti savo stiprybes, kryptingai lavinti socialinius ir asmeninius įgūdžius bei augti įvairiapusiškai.
2026 © Anktstyvojo ugdymo mokykla „Svajonių darželis“
I–V 7:30–18:00